Kaip gimsta papuošalas: mano pirmoji kelionė į siuvinėjimą karoliukais
-
Mano kelionė į siuvinėjimo karoliukais pasaulį prasidėjo nedrąsiai, bet baigėsi kūrybos džiaugsmu ir pasididžiavimu savo darbu.
Socialiniuose tinkluose galite atrasti nuostabius ant tam tikro pagrindo siuvinėtus karoliukais papuošalus – nuo elegantiškų mažų iki įspūdingų didelių kūrinių. Man visuomet buvo įdomu, kaip šie papuošalai buvo pagaminti, kaip įvairių rūšių karoliukai, kristalai ir perlai sukuria unikalius meninius kūrinius. Taip, šiuos papuošalus galima drąsiai vadinti tikrais meniniais kūriniais.
Kadangi siuvinėjimas karoliukais man buvo visiškai nauja patirtis ir skyrėsi nuo to, ką įprastai darau, pradėti buvo nedrąsu ir vis atidėliojau. Tačiau vieną dieną smalsumas nugalėjo, ir aš pasiryžau – juk mokytis niekada ne vėlu!
Peržiūrėjau internete gausybę informacijos apie siuvinėjimą karoliukais, kaip siuvinėja meistrai ir kokie jų patarimai, kokie yra pagrindiniai dygsniai, kaip užtvirtinami kabošonai ir kiti didesni karoliukai.
Man medžiagų nereikėjo daug: prireikė tik pagrindo ir apdailos medžiagų, o karoliukų turiu pilną spintą, tereikėjo tik išsirinkti tinkamus pagal norimą dizainą. Išsirinkau, kaip man atrodė, patį negražiausią ovalios formos kabošoną. Kadangi pradėjau tik pirmuosius dygsnius, labai bijojau viską sugadinti, o tai reikštų, kad tektų išmesti visą gaminį.
Mintyse dėliojau būsimo papuošalo planą: keli sluoksniai aplink kabošoną su skirtingų formų ir spalvų karoliukais – to pradžiai užtektų. Nusibraižiau ant siuvinėjimo pagrindo reikiamas linijas ir priklijavau kabošoną, kad siuvinėjant jis nejudėtų. Dabar, kai viskas paruošta, kelio atgal nebėra.
Pradėjau nedrąsiai dygsniuoti karoliukus aplink kabošoną.
Dar šiek tiek klasikinio karoliukų pynimo technikos plytelių raštu ir kabašonas pilnai pritvirtintas.
Atėjo eilė ir perlų siuvinėjimui.
Papuošalas primena vintažinį stilių, tačiau nesinori sustoti ir norisi kažko daugiau.
Prisiūti nesimetriškai keli skirtingos formos karoliukai, pridėtas nedidelis raštelis iš ugnimi poliruotų čekiškų karoliukų bei perlų.
Apsiūtas gaminio kraštas japoniško stiklo karoliukais ir papuošalas beveik baigtas.
Iš pirminio nesudėtingo papuošalo plano gimė neįprastos formos kūrinys, kuriame reikėjo išlaikyti simetriją tarp kairės ir dešinės pusių, o tai pradedančiajam siuvinėjime buvo gan sudėtinga.
O štai ir galutinis papuošalas:
Džiaugiuosi, kad nepabijojau pabandyti – nes iš pirmojo karto gimė kūrinys, suteikęs man daug įkvėpimo tęsti ir tobulėti. Šis papuošalas tapo vienu mano mėgstamiausiu ir dažniausiai nešiojamu.